Savanoriška veikla – ne tik būdas padėti kitiems, tačiau ir nepakartojama galimybė patobulėti pačiam. Galbūt todėl vis daugiau žmonių laisvą nuo mokslų ar darbų laiką leidžia įprasmindami save savanoriškoje veikloje. Apie savanorystę kalbame su programos „Socialinis sufleris“ vadovu Žilvinu Mažeikiu, kuris teigia, kad savanoriavimas daro žmonės laimingesnius. Tam pritaria ir organizacijos „Jaunieji maltiečiai“ vadovas Aidas Gedminas bei savanoris Joris Šmatavičius.
Nauda tiek bendruomenei, tiek savanoriams
Anot Ž. Mažeikio, programos „Socialinis sufleris“ vadovo, savanorystė ne tik atneša naudą bendruomenei, tačiau taip pat suteikia daug gerų emocijų patiems savanoriams: „Jauni žmonės savanoriaudami gali išbandyti save, atpažinti savo stiprybes bei susidraugauti tarpusavyje. „Socialinio suflerio“ programos poveikio tyrimas, nustatė, kad jos savanoriai ugdo iniciatyvumo kompetenciją, tobulina gebėjimą dirbti komandoje, argumentuoti, išklausyti kitus, jos dalyviai yra empatiškesni. Be to, pasaulyje atliekami įvairūs tyrimai rodo, kad savanoriaujantys žmonės tiesiog jaučiasi laimingesni“, – savanoriavimo privalumus vardino Ž. Mažeikis.
„Socialinis sufleris“ – tai programa, skirta padėti bendruomenėms susitelkti, atrasti savo stiprybes ir mokytis kartu įveikti sunkumus. Jos metu suformuojamos grupės iš aktyvių ir pozityvių bendruomenės atstovų, kurie visų pirma, dalyvauja mokymuose, o vėliau įgyvendina savo sugalvotas idėjas, skirtas bendruomenės gyvenimui pagerinti. „Savanoriai, padedami konsultanto, identifikuoja sritį, kurioje mato problemų ir norėtų daryti pokytį. Sričių yra daug ir įvairių, pavyzdžiui: socialinė, aplinkosaugos, pilietiškumo ir t.t. Konsultantas padeda geriau suprasti pasirinktą sritį, išanalizuoti bendruomenių aplinkoje esančias problemas, sukurti sprendimų planus ir išsikelti adekvačius tikslus“, – pasakojo „Socialinio suflerio“ programos vadovas.
Savanorystė nuvedė į dienos centrą
Projekte „Socialinis sufleris“ sėkmingai sudalyvavo 17-metis vilnietis Joris Šmatavičius. Išbandyti save savanorystėje Joriui pasiūlė auklėtojas. Vaikinas kartu su bendraminčiais įgyvendino kilnią idėją – praskaidrinti pradinių klasių moksleivių iš socialiai remtinų šeimų laisvalaikį dienos centre.
„Stengėmės ne tik praplėsti vaikų akiratį, bet ir žinias, naudingai bei smagiai praleisti laiką su jais dienos centre. Norėjome vaikams suteikti džiaugsmo, praskaidrinti jų kasdienybę bei parodyti geresnį, šviesesnį gyvenimą“, – pasakojo savanoris Joris.
Nors Jorio komanda jau buvo išsirinkusi savanorystės sritį, bet turėjo keletą siekių, dėl kurių teko pasitarti su konsultantu – organizacijos „Jaunieji maltiečiai“ vadovu Aidu Gedminu. Aidas komandai patarė supaprastinti tikslus ir vykdyti savo veiklą reguliariai.
„Sudalyvauti šioje savanoriškoje veikloje buvo be galo smagu, nes pažinau daugiau įdomių žmonių, suteikiau vaikams džiaugsmo, turiningai praleidau laiką ir sėkmingai įvykdžiau užsibrėžtą tikslą“, – džiaugėsi jaunuolis.
Kaip apsispręsti?
Pasak Jorio konsultanto, Aido Gedmino, apsispręsti, prie kokios organizacijos prisijungti, padeda savęs ieškojimas, smalsumas, naujų sričių išbandymas.
„Tik bandydamas asmuo pajaučia, kad, pavyzdžiui, jam sunku savanoriauti darbe su vaikais iš socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, tačiau puikiai randa bendrą kalbą su senjorais. Pasitaiko asmenų, kurie nenori/negali padėti kitiems asmenims, tačiau puikiai organizuoja akcijas ir atranda save šioje srityje. Taip pat visada yra galimybė save išbandyti skirtingose vaidmenyse organizacijoje: pradžioje jungtis į bendrą veiklą, kaip savanoriui, vėliau, kai jau įgaunama daugiau žinių, patirties ir drąsos, galima prisiimti daugiau atsakomybės ir organizuoti pačią veiklą, o galutinis laiptelis – ir savanorių organizavimas“, – patirtimi dalinosi A.Gedminas.
A.Gedmino teigimu, sėkmingai savanorystei svarbi bendra atmosfera grupėje: jei ji gera, tuomet nuveikti galima žymiai daugiau. Lygiai taip pat imponuoja ir organizacijos vizija, darbas su savanoriais. Anot Aido, ne tik jaunuolis turi įsipareigoti organizacijai, tačiau ir organizacija savanoriui. Todėl siekiant, kad ateityje neįvyktų konfliktai, pačioje pradžioje reikėtų išsiaiškinti abiejų pusių tikslus ir lūkesčius.
Straipsnelį parengė Karina Sėrikova.